Stojantiesiems

Dirbtinis intelektas drastiškai keičia IT rinką: kokių specialistų reikės ateityje?

Gegužės 11, 2026

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai transformuoja informacinių technologijų (IT) sektorių. Didžiosios pasaulio kompanijos pranešė apie dešimtis tūkstančių programuotojų atleidimus. Apie IT sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą skelbė ir kelios Lietuvos įmonės. Ar tai reiškia, kad dar neseniai vieną perspektyviausių ir dideles pajamas garantuojančių profesijų išstums DI? Ekspertai sutaria: keičiasi ne programuotojų poreikis, o jų vaidmuo, atsakomybės ir būtini įgūdžiai.

Rinka lėtėja, bet tik laikinai

Taikomojo dirbtinio intelekto ir pažangiosios inžinerijos įmonės „Twoday“ departamento vadovas Aurimas Cholomskis tikina nuolat ieškantis IT specialistų, nes įmonė auga, tačiau pripažįsta, kad DI stipriai keičia darbo rinką. Tokie įrankiai kaip „Codex“ ar „Claude Code“ leidžia greitai generuoti kodą, todėl darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik darbuotojų techniniams pagrindams ir gebėjimams spręsti sudėtingas problemas, bet efektyviam DI įrankių naudojimui kasdienėje veikloje.

„Prie pokyčių prisideda ir ekonominis neapibrėžtumas. Šiuo metu IT specialistų paklausa yra mažesnė nei prieš kelerius metus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali iškilti kita problema – pradės trūkti patyrusių specialistų. Jei į rinką ateis mažiau pradedančiųjų, po kelerių metų tai virs patyrusių inžinierių deficitu“, – sako A. Cholomskis.

Anot jo, tie studentai ir jauni specialistai, kuriems šiandien pavyksta įsitvirtinti rinkoje ir išmokti efektyviai dirbti su DI, ateityje turės išskirtinį pranašumą.

Laimės gebantys prisitaikyti prie pokyčių

Keičiasi ir pats IT specialistų darbo pobūdis. Programuotojai vis rečiau rašo kodą patys – jų dėmesys sutelkiamas į DI įrankių valdymą ir rezultatų kokybės užtikrinimą.

„DI gali padėti padaryti daugiau, bet žmogaus atsakomybė lieka – užtikrinti, kad rezultatas būtų teisingas, saugus ir prasmingas“, – teigia A. Cholomskis.

Studentas ir kompiuteris

Taip pat spartėja mokymosi tempas – technologijos ir metodikos keičiasi kone kas savaitę, todėl gebėjimas nuolat mokytis tampa svarbesnis už vienos technologijos išmanymą.

Ekspertas išskiria ir augančią duomenų inžinierių paklausą. DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų infrastruktūros, todėl šios srities specialistai tampa vis svarbesni. Be to, nyksta ribos tarp skirtingų programavimo technologijų – vis labiau vertinamas universalumas ir gebėjimas prisitaikyti.

Įmonės lūkesčių nemažina

Programinės įrangos kūrimu užsiimančios įmonės „Trimble Reality Capture Platform“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Kulvietis pastebi, kad IT specialistų poreikis nemažėja.

„Mes samdome, kaip ir anksčiau. Projektų nemažėja, tik auga lūkesčiai programuotojams tiek dėl kokybės, tiek dėl produktyvumo. Didžiausias iššūkis – kaip suvaldyti DI kuriamo kodo kokybę, prisideda nuolatiniai besikeičiančių DI panaudojimo įgūdžių tobulinimai.

DI automatizuoja įvairius procesus, jį stengiamės diegti ir naudoti visur: kodų rašymui, bylų administravimui, vertimams, dokumentų pildymui. DI padeda automatizuoti ar pagreitinti darbą. Vaizdžiai tariant, mes kastuvą keičiame traktoriumi, net keliais iš karto. Šiuolaikiniai IT inžinieriai turi pereiti nuo kastuvo prie traktoriaus ir naudoti jį efektyviai“, – sako M. Kulvietis.

Prie pokyčių taikosi ir universitetai

Aukštosioms mokykloms taip pat tenka prisitaikyti prie pokyčių. Informatikos studijose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik programavimui, bet ir DI, duomenų inžinerijai, etikai bei žmogaus ir DI bendradarbiavimui.

VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Mažeika pastebi, kad svarbiausia šiais laikais – ugdyti fundamentines žinias, kad būsimi IT specialistai suprastų algoritmus, duomenų struktūras, sistemų projektavimą, kibernetinę saugą ir turėtų loginį mąstymą.

Dalius Mažeika

Dalius Mažeika

„DI gali parašyti funkciją, bet jis nepakeis žmogaus, kuris supranta, kodėl ta funkcija reikalinga. Tai reiškia, kad programuotojai mažiau laiko skiria mechaniniam kodavimui, o daugiau – architektūrai, verslo logikai ir sprendimų priėmimui. Programuotojas tampa inžinieriumi, o ne vien kodo rašytoju. Vis svarbesni tampa gebėjimai suprasti sistemas, analizuoti problemas ir vertinti DI sugeneruotą kodą.

DI puikiai generuoja, bet neprisiima atsakomybės. O versle atsakomybė yra esmė“, – pabrėžia profesorius.

Ateities programuotojas – universalus kūrėjas

D. Mažeikos teigimu, ateities IT specialistai turės būti ne tik programuotojai, bet ir architektai, verslo analitikai bei produktų kūrėjai.

Svarbiausiais gebėjimais taps:

• problemų sprendimas,
• kritinis mąstymas,
• sistemų integravimas,
• komunikacija su komanda ir verslu.

Ekspertai sutaria, kad DI ne panaikins programuotojus, o pakeis jų darbo pobūdį. Kaip kadaise skaičiuotuvai nepanaikino matematikų, taip ir DI pakels kartelę visiems IT specialistams – išliks tie, kurie gebės prisitaikyti, mokytis ir kurti didesnę vertę.

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau